Kovo 20 - ą dieną, Mykolo Riomerio Universitete (MRU), vyko tarptautinio kultūros kongreso „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei” paskaitos. Vienos iš paskaitų metų kalbėjo buvęs internetinio naujienų portalo balsas.lt redaktorius, MRU socialinių mokslų daktaras Saulius Spurga, kuris kalbėjo  tema „Pilietinė visuomenė Vidurio Europoje”. Savo kalbai jis turėjo tik 20 minučių, todėl savo mintis dėstė labai greitai ir kartais sunkiai suprantamai daliai auditorijos.

                      Pačioje kalbos pradžioje jis kalbėjo apie patį terminą „Vidurio Europa”. Jis jį apibūdino kaip regioną tarp Rusijos ir Vokietijos. Jis taip pat citavo žinomą politologą Ralfą Dahrendrofą : „Netrukus po komunistinės sistemos žlugimo garsus politologas Ralfas
Dahrendrofas įvardijo tris, viena su kita susijusias permainų sritis
pokomunistinėse šalyse, nurodydamas, kad permainos užtruks skirtingą laiką.
Formalus konstitucinių reformų procesas truks ne mažiau kaip 6 mėnesius, ekonominių reformų rezultatas
išryškės mažiausiai po 6 metų, o
gyvybingos pilietinės visuomenės atsiradimui prireiks mažiausiai 60 metų. Tokia buvo prognozė. Ir iš tikrųjų -
praėjus beveik dviem dešimtmečiams vidurio Europos valstybėse procedūrinė
demokratija veikia beveik be priekaištų, čia įsitvirtino laisvosios rinkos
principai, tačiau pilietinės visuomenės sąmoningumas yra vienas iš skiriamųjų Vidurio
Europos bruožų, lyginant su Vakarų Europos šalimis”
. Ir iš ties, galima pamatyti, jog jis buvo teisus, nes net ir praėjus dviems dešimtmečiams po geležinės uždangos griuvimo, tiek Lietuva, tiek kitos Vidurio Europos valstybės iki pilietinės visuomenės yra dar labai toli. Net ir dabar vedamos pamokėlės mokykloje (Pilietinės visuomenės pagrindai) nepriveda iki norimo rezultato.

                      Pats S. Spurga pastebėjo, jog norint aktyvinti pilietinę visuomenę, reikia įvairių aktyvių individų, organizacijų, sąjūdžių. Lietuvoje jų yra tik keletas. Buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo pastebėta, jog dauguma žmonių (64 proc.) bijo valdžios ir mano, jog jei įstos į kokią nevyriausybinę organizaciją, su jais bus susidorota. Tokie skaičiai tik silpnina pilietinę visuomenę. Taip pat buvo pateikta pavyzdžių ir iš kitų Vidurio Europos valstybių (pvz.: Vengrija turi per 100 tūkst. įvairių fondų ir organizacijų, tačiau pilietinė visuomenė vis tiek išlieka silpna.

                      Taigi, galima pastebėti, jog pilietinė visuomenė pastaruoju metu vis silpnėja, o neina į stipriąją pusę. Galbūt atsiras įvairių šviesuolių ir S. Spurgos bendraminčių ir pradės arba bent stengsis pakelti pilietinę visuomenę ir padaryti ją Vakarų Europos lygio. Tikėkimės, kad tam neprireiks dar trūkstamų (anot R. Dahrendrofo) 41 metų…

                      Po S. Spurgos kalbos, atėjo eilė kalbėti Lenkijos atstovui, kuris kalbėjo apie žiniasklaidą Vidurio Europoje, tačiau, dėka „tobulo” vertėjo, daugiau nei pusės kalbos nebuvo įmanoma suprasti, todėl ją aprašyti būtų netikslinga.   

Vainius Eiva

Patiko (0)

Rodyk draugams