Ieva Šližiutė

  Kovo 18 - 20 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis kultūros kongresas „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei”, skirtas Liublino unijos 440 - osioms ir komunizmo žlugimo 20 - osioms metinėms. Lenkų instituto surengtame kongrese Mykolo Romerio ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose paskaitas skaitė žymios ir iškilios asmenybės iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Slovakijos. Mykolo Romerio universitete vyko konferencija tema „Vidurio Europa šiuolaikinių visuomeninių kultūrinių iššūkių akivaizdoje”, kurioje pranešimą „Jono Pauliaus II idėjų palikimas ir Europos vienijimo procesas” skaitė slovakų filosofas, dominikonas, Trnavos universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos ir politologijos dėstytojas, kunigas dr. Peter Fotta.

Popiežius keitė pasaulį

Kunigas Peter Fotta teigė, jog 264 - ojo Katalikų Bažnyčios vadovo Jono Pauliaus II reikšmė Europoje yra labai didelė ir apie ją galima kalbėti įvairiais aspektais. Popiežius Jonas Paulius II ne tik padarė įtaką komunizmo žlugimui, bet ir atvėrė sienas tarp Rytų ir Vakarų Europos.  Ypač vertinama yra popiežiaus diplomatinė ir visuomeninė veikla. Jis stengėsi plėtoti laisvę visame pasaulyje, siekė išlaisvinti politinius kalinius, tarpininkavo dėl paliaubų tarp kovojančių šalių. Popiežius tiesiogiai prisidėjo prie demokratijos įsigalėjimo gimtojoje Lenkijoje, sovietinės okupacijos metu palaikė pavergtąsias valstybes.

 Popiežius Jonas Paulius II keitė pasaulį - kritikavo senelių, neįgaliųjų išstūmimą iš visuomenės rato, smerkė karinius konfliktus, abortą bei eutanaziją, palaikė draugiškus ryšius su kitų religijų atstovais. Jis išreiškė atgailavimą už tai, kad bažnyčia istoriškai prisidėjo kuriantis antisemitizmui, atsiprašė už bažnyčios klaidas.

Jonas Paulius II kūrė meilės civilizaciją

Kunigas P. Fotta pabrėžė Šventojo Tėvo švietėjišką veiklą - jo mokymas ir veikla įvairiomis mokslinių darbų temomis, jis skatino veikti teorijos, moralės ir religijos ar meno plotmėse. „Tokiu plačiu mastu inicijuotas kultūrinis aktyvumas jau šiandien sudaro Europos kultūros dalį.” Pasak kunigo, jeigu mes suvoksime, kad dabartiniai Europos integracijos klausimai koncentruojasi daugiausia ties ekonominės plėtros, laisvo asmenų judėjimo ir gerovės, tai Jono Pauliaus II etinės dvasinės misijos, giliai įsišaknijusios Europos kultūros ir civilizacijos pamatuose, reikšmė Europos permainoms dar didesnė.

Katalikų Bažnyčios vadovas niekam nebuvo abejingas, jis rūpinosi tiek vaikais ir jaunimu, tiek seneliais. Jo apaštališkų kelionių per visą Europą dėka kiekvienas Europietis gavo liudijimą apie galimybę kurti meilės civilizaciją, kuri turėjo būti Europos permainų pamatai ir tikslas.

Universitetai - dvasinės kultūros puoselėtojai

Kunigas P. Fotta kalbėjo apie universitetą, kaip civilizacijos pokyčių indikatorių. Jo teigimu, universitetai pirmieji turi įvertinti Jono Pauliaus II asmenybės reikšmę Europai. „Intelektualinis gyvenimas sudaro dvasinę kultūrą, kuri formuojama ir tobulinama universitetuose”, - teigė P.Fotta.  Europos universitetai, pasak kunigo, turėtų ne tik ieškoti nuosavo ir autentiško Europos kultūros veido, bet ir puoselėti ją. „Universitetai ne tik privalo įstengti įvertinti Jono Pauliaus II asmenybės reikšmę, bet ir būti Europos kultūrinių pokyčių atstovais, formuoti bendrą gerovę žmonėms”, - sakė kunigas.

Kita vertus, dabartinė akademinėje veikloje P. Fotta pastebėjo nejautrumą tiesos paieškose, abejingumą dvasinėms vertybėms. Nors universitetai yra apolitiški, jie priklauso nuo valstybės valdžios veiksmų, savo struktūrą ir ugdymo tikslus pritaiko prie valstybės ir visuomenės poreikių, nesivadovauja krikščioniškosiomis vertybėmis.

Jonas Paulius II parodė tokią universiteto užduočių perspektyvą, kuri yra kupina vilties ir tradicijų tęstinumo. Popiežius rašė, jog universitetai yra „dalis tradicijos, kuri siekia pačių universiteto institucijos ištakų ir nepakeičiamai yra vienintelis toks kūrybinio darbo ir žinių spinduliavimo centras, tarnaujantis žmonijos labui.”

Europos pamatai - pilnavertis žmogaus gyvenimas

Jono Pauliaus II gyvenimo tikslas buvo pasiekti žmonių asmens gerovę. Jis kovojo dėl žmogaus moralinės nepriklausomybės, žmogaus teisių, religinės laisvės. Jam ypač svarbus buvo pilnavertis žmogaus gyvenimas, nes tai - pamatai ant kurių statomi Europos namai. Kai popiežius kreipėsi į Europą, kad ši atskleistų savo šaknis, atrastų savo sielą, atvertų duris Kristui, jis nedavė gyvenimo instrukcijų, neprojektavo visuomeninio gyvenimo struktūrų, o priminė, kad tiesos ieškojimų apie žmogų kelias yra pamirštas. Kunigas P. Fotta teigė, jog pagrindinė Europos žemyno gyventojų užduotis yra ne sukurti naują Europą, o siekti, kad Europa taptų meilės civilizacija, kurios gyventojai semiasi senųjų tradicijų ir realizuoja savo dvasinį gyvenimą.

Patiko (0)

Rodyk draugams