Inga Janiulytė

Konferencijos apie žiniasklaidos kovą su korupcija ir nusikalstamumu metu pranešėjai susitelkė labiau ne į žurnalistų kovą su minėtomis negerovėmis, o į pačios žiniasklaidos problemas.

Mafijos turtą - visuomenės reikmėms

Kovo 14 dieną Seime, Europos informacijos centre vyko Vilniaus universiteto Studentų atstovybės ir FLARE Network organizuota konferencija „Žiniasklaida prieš korupciją ir nusikalstamumą Lietuvoje”. FLARE Network - prieš metus įkurta įvairiose Europos šalyse atstovybes turinti organizacija, kuri kovoja su organizuotu nusikalstamumu. Konferencijoje dalyvavo FLARE Netvork prezidentas Michele Curto iš Italijos. Pasak jo, mafijos kontrolė kamuoja ne tik Italiją. Spartėjanti globalizacija sudaro vis palankesnes sąlygas mafijai tarpti tarptautiniu lygmeniu.
M. Curto papasakojo apie Italijoje veikiantį įstatymą, kuris leidžia konfiskuotą mafijos turtą panaudoti socialinėms reikmėms. „Jūs galite nusipirkti specialią pomidorų pastą, kuri vadinasi „Libera terra” (tai reiškia „Laisva žemė”). Ji pagaminta panaudojus lėšas konfiskavus mafijos turtą. Ją gamino žmonės, kurie prieš tai buvo bedarbiai ir taip gavo darbą, - pasakojo kovos su organizuotu nusikalstamumu tinklo vadovas, - Galima nusipirkti ir aliejaus, ir vyno, kurie būtų pažymėti „Libera terra” ženklu. O jei norite nakvoti Sicilijoje, Romoje, Milane, galite rasti turistų bazes, kurios anksčiau buvo mafijozų vilomis.”


Kova su nusikalstamumu - jei yra pinigų

Sergėjus Muravjovas, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas, pristatė tyrimą apie Lietuvos žiniasklaidos skaidrumą. 2007 metais atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos žiniasklaidai trūksta skaidrumo. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklausoje dalyvavusių verslininkų, susidūrusių su žiniasklaidos redaktoriais ir direktoriais nurodė, kad jie leido suprasti, jog už reklamavimąsi žiniasklaidos priemonėje jos žurnalistai parengs ir palankią publikaciją apie įmonę. Tyrimas taip pat parodė, kad devyni iš dešimties verslininkų tiki, jog žiniasklaida nepalankiomis publikacijomis gali sužlugdyti jų verslą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius iš pradžių kalbėjo apie žiniasklaidos indėlį kampanijose prieš karą keliuose ir kyšius. Pasak LŽS pirmininko, šių kampanijų sėkmę didžia dalimi lėmė valstybės pinigai. „Tam, kad procesai pajudėtų, reikia daug pinigų”, - pažymėjo D. Radzevičius.
Dėl to šiandien su nusikalstamumu kovoja ne žiniasklaidos priemonės, o tik atskiri žurnalistai, sakė D. Radzevičius. LŽS pirmininkas išvardijo aibę žiniasklaidos priemonių ligų. Vis dėl to jis pažymėjo, kad „kovoje su korupcija ir nusikalstamumu, aš, atvirai pasakius, be žiniasklaidos, nematau kito ginklo”.

Tiriamosios žurnalistikos Lietuvoje būti negali

„Aš įsitikinusi, kad žurnalistinių tyrimų Lietuvoje apskritai nėra”, - pareiškė viena iš konferencijos pranešėjų, laidos „Paskutinė instancija” žurnalistė Rūta Grinevičiūtė. „Tokių dalykų nevyko ir nevyks dar ilgai, todėl, kad tai labai brangu”, - pridūrė ji. Vietoj tiriamosios žurnalistikos jauniesiems žurnalistams R. Grinevičiūtė pasiūlė verčiau rinktis šou verslą. Žurnalistė sakė, jos kad laidos nėra žurnalistiniai tyrimai. Pasak R. Grinevičiūtės, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos tiriamosios žurnalistikos laidų palyginimui užtenka paskaičiuoti, kiek laiko titrai eina britiškų laidų pabaigoje, ir kiek - „Paskutinėje instancijoje”. „Mūsų titrai praeina per pusantros sekundės, nes juose yra penkios pavardės, ir iš jų tik dvi - žurnalistų”, - sakė žurnalistė.
„Iš tikrųjų Lietuvoje yra visko. Yra net ir Juozapinės kalnas. Ir yra tiriamoji žiniasklaida”, - savo pranešimo įžangoje kalbėjo žurnalo „Verslo klasė” redaktorius Aurelijus Katkevičius. Jis pristatė patį tiriamosios žurnalistikos žanrą. A. Katkevičius prisiminė, kad tiriamosios žurnalistikos atmaina - intervencinė žurnalistika - buvo praktikuojama sovietmečiu. Tokio pobūdžio tekstams pagrindu dažniausiai tapdavo žmonių laiškai redakcijai. „Tais laikais visą blogį paprastai nugalėdavo centro komitetas. Dabar, kadangi visiems į viską nusispjaut, nėra centro komiteto, teisėsauga dairosi nežinia į ką, [...] lieka vienintelis žurnalistas, kuris tą blogį lyg ir turėtų nugalėti ir išspręsti visas problemas”, - sakė A. Katkevičius. Jis paminėjo tris problemas, kodėl Lietuvoje tiriamoji žurnalistika yra reta viešnia: finansinių išteklių ir profesionalių žmonių trūkumas, vangi reakcijos į pasirodžiusias publikacijas ir pseudotiriamosios žurnalistikos laidos. „Akivaizdžią „chaltūrą” ir akivaizdų dainavimą bandoma pateikti kaip operos ariją.”, - piktinosi A. Katkevičius.

Patiko (0)

Rodyk draugams