Monika Balckutė

Sudėję žodžius „žmogus” ir „teisė” gauname dažnai visur minimą terminą „žmogaus teisės”, tačiau net ir dažnas šios sąvokos vartojimas nesumažina šio žodžių junginio sukeliamo problemiškumo. Žmogaus teisių antropologija aptarta ir kovo 18 - 20 dienomis Vilniuje vykusiame tarptautiniame kultūros kongrese „Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei”, kuriame koncentruotasi ties iššūkiais, su kuriais žemyno šalys susiduria. Toks tarptautinio renginio - inicijuoto Lenkų instituto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto - kontekstas leido suprasti, kad žmogaus teisės vis dar laikomos būtinų diskusijų objektu.

Mariušas Gaštolas (Mariusz Gasztol) pristato turėjusio išvykti kolegos parengtą pranešimą

Mariušas Gaštolas (Mariusz Gasztol) pristato turėjusio išvykti kolegos parengtą pranešimą

 Požiūrio kampas į žmogaus teisių sąvoką

Žmogaus teisių antropologijos klausimas nagrinėtas antrąją konferencijos dieną dr. Jurijaus Zaloskos pranešime (jis į konferenciją atvyko, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių turėjo grįžti atgal į Baltarusiją), skaitytame Lenkų instituto direktoriaus Mariušo Gaštolos. J. Zaloskos, Minsko universiteto atstovo, išsilavinimas (filosofijos ir teologijos daktaro laipsnis) bei mokslinių interesų sritys - metafizika, filosofinė antropologija, religijos ir kultūros filosofija - nulėmė, kad į žmogaus teises buvo pažvelgta ne teisiniu, o filosofiniu pagrindu suvokiant jas kaip prigimtinį dalyką.

 Kodėl dabar?

„Terorizmas, kariniai ir religiniai konfliktai, ekonominė krizė ir nedarbas, genetikos inžinerijos pažanga klonavimo srityje, abortų ir eutanazijos praktika, kai kurių netradicinės seksualinės orientacijos bendrijų teigiama teisių propagacija kai kuriose šalyse ir bažnyčiose Europos sąjungoje” - tai J. Zaloskos nurodytos žmogaus teisių klausimo aktualumo priežastys.

 Krikščionys versus liberalistai

 J. Zaloskos pranešime teisių tema nagrinėta remiantis Aristotelio klasikinės filosofijos palikimu, o teisės apibrėžtos kaip tos, kurios surašytos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metų gruodžio 10 dieną paskelbtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuriai pagrindo atsirasti davė prieš tai vykęs Niurnbergo tribunolas (plačiau apie jį), patvirtinęs prigimtinių teisių egzistavimą.

Šiuos svarbius žmonijai įvykius, anot J. Zaloskos, nulėmė krikščioniškojo žmogaus teisių suvokimo evoliucija ir liberalizmo doktrinos poveikis, tačiau jų netapatumas yra priežastis dabartinei konfrontacijai tarp jų. Krikščioniškasis suvokimas, pranešėjo pavadintas teologijos filosofijos krikščioniškasis personalizmu, teigia, kad prigimtinės žmogaus teisės gali būti laikomos aukštesnėmis už valstybės įstatymus. Kaip šios antropologijos pagrįstumo įrodymą J. Zaloska pateikė Dekalogo pavyzdį - jo pirmoje dalyje jau matomos žmogaus teisų užuomazgos, išreikštos „per Dievo autoritetą”. Pasak Šv. Augustino, Dievas užrašė ant lentų tas teises, kurių žmonės savo širdyse neperskaitė.

J. Zaloskos pranešime teigiama, kad juridinė Europos žmogaus teisių koncepcija, nors ir veikiama krikščioniškojo personalizmo, vis dėlto yra liberalizmo nuopelnas. Šios doktrinos nuopelnas yra „subjekto akcentavimas visuomeniniuose reikaluos”, tačiau jis pranešėjo kritikuotinas: šioje politinėje teorijoje „pernelyg didelis individualios laisvės akcentavimas, nesiskaitant su žmogaus prigimties objektyviu pobūdžiu, o ypač su biologiniu lyties aspektu”.

Pasak J. Zaloskos, krikščioniškasis personalizmas, įgavęs Šv. Tomo Akviniečiu besiremiančios tomistinės filosofijos pobūdį, skelbia, kad „prigimtinė teisė yra normų rinkinys, kurį protingas žmogus atranda savo prigimtyje”. Tomistinės filosofijos požiūriu, „prigimtinė žmogaus teisė tikintiesiems - Dievo balsu užrašyta sąžinė universalaus imperatyvo: „daryk gera ir venk blogo” suvokimo pavidalu”. Liberalistinės kryptys esminę prigimties teisės savybę supranta kaip laisvės suvokimą: „žmogus laisvas priimdamas sprendimus pagal savo valią”, o „krikščioniškoji mintis pripažįsta laisvę, tačiau susijusią su žmogaus asmeniu, kuris determinuoja tokią laisvę”. Anot J. Zaloskos, liberalistams „kažkas normalaus yra abortų, eutanazijos ar homoseksualinių ryšių teisė”. „Krikščioniškajai filosofijai abortų teisė nėra prigimtinė teisė, o tik galimybė priimti sprendimą prieš gyvybę ir prieš nesaugomą gyvybę.”

Patiko (0)

Rodyk draugams