Martynas Suslavičius

Balandžio 22 -ąją dieną ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyko konferencija „Green Inc.”, kurioje AB „Palink” komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila pasakojo apie „žalią” madą bei įmonių socialinę atsakomybę.

Skaičiai

Pagal „Darom 2009″ atliktus tyrimus, 70% lietuvių sako, kad jiems rūpi ekologija, bet tik 3% kažką veikia ekologijos srityje: rūšiuoja, perka tik ekologiškus produktus ir kt. Ekologinių produktų rinkoje situacija panaši ir netgi liūdnesnė. Apklausos parodė, kad 70% lietuvių teigia, jog juos domina ekologiški produktai ir juos pirktų, tačiau realybė rodo kitaip - ekologiškus produktus Lietuvoje perka tik 0,007 %. Šie tyrimai parodo, kad Lietuvos ekologiškų produktų rinka yra itin maža.

Ekologija Lietuvos rinkoje

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje įmonės mažai domisi ekologija, nes joms nėra aktuali klimato kaita ar globalinis atšilimas.
Tautiečiams ekologija dažniausiai siejasi su ekologiškais produktais bei ekonomiškomis, energiją taupančiomis lemputėmis. Pasak T. Vaišvilos, tai ganėtinai siauras supratimas.
Nors, kaip minėta, įmonių susidomėjimas ekologija menkas, šiokia tokia veikla visgi vyksta. Dažniausiai rengiamos konferencijos, vyksta viešas kalbėjimas, bet tik teoriniai pasamprotavimai. Realiai esama padėtis prilygsta nieko neveikimui. Kaip sakė Tomas Vaišvila, bendras AB „Palink” ir „MTV” projektas, kuriame buvo rodomos įvairios socialinės reklamos ekologijos tema, nepasitvirtino, nedavė jokios realios naudos. Tai tik įrodo, kad praktiniai veiksmai ekologijoje atneša daugiau naudos, nei teoriniai.

Jeigu „žalia”, tai mylima

„Vartotojai mėgsta žalią spalvą. Ji veikia ir kelia tik geras asociacijas” - teigia T. Vaišvila. Prie to daug prisidėjo įvairios socialinės reklamos, skatinančios pirkti „žalius” produktus. „ Būk žalias - būsi madingas” , „Pirk arba mirk” - tokios propagandinės idėjos tebesklaido žiniasklaidoje ir savo pusėn patraukia vis daugiau žmonių, kurie mielai renkasi ekologiškus maišelius ir produktus. „Žalias” suvokimas yra diegiamas pakankamai sparčiai, nors ekologiškų produktų rinka Lietuvoje kol kas nesiplečia - tam turi įtakos ir kur kas didesnės kainos.

Įmonių socialinė atsakomybė ekologijos kontekste

Pasaulyje „žalios” įmonės rengia verslo ar valstybinių institucijų projektus, organizuoja įvairius pramoginius renginius, taip formuodamos ekologiškos kompanijos įvaizdį. Nusipiešti žalią logotipą yra labai paprasta, bet norint turėti „žalios” įmonės reputaciją tenka nemenkai paplušėti, nes reputacija nėra nuperkama.
Ekologiškos įmonės paprastai naudoja mažiau popieriaus biuruose. Parduotuvių tinkluose diegia informacines technologijas, kurios išsaugo čekius kompiuteryje, taip popieriaus sąnaudos sumažindamos 50%. Įmonėse skatinama mažiau teršti orą, organizuojami specialūs autobusai, kurie atveža ir nuveža žmones į darbą ir t.t

Ar tikrai taupo energiją?

Dažnai vartotojai renkasi ekonomiškus produktus, kurie taupo energiją, neteršia gamtos ir t.t Tyrimai parodė, kad 80% energiją taupančių lempučių jos netaupo. Lemputės pagaminimas sunaudoja tiek resursų, kad, plačiąją prasme, ji negali sutaupyti energijos, nors pačiam vartotojui ji energiją taupo.
Dar vienas pavyzdys, kurį pateikė konferencijoje kalbėjęs T. Vaišvila - naujojo modelio „BMW” varikliai, kurie saugo gamtą, ją teršia minimaliai. Įrodyta, kad vieno variklio pagaminimas gamtai pakenkia tiek, kad vėlesnis jo naudojimas neatsiperka.

„Žalias” - atsargiai!

Madingi užrašai: ekologiškas, nekenksmingas, be konservantų, nepasako nieko tikslaus, kas būtų suprantama vartotojui, todėl tokiais užrašais dažnai disponuojama.
JAV buvo atliktas tyrimas, kuriame ištirta virš 1000 ekologiškai pažymėtų produktų. Rezultatas parodė, kad iš jų buvo tik 1 produktas, atitinkantis visiškai „žalio” produkto kriterijus.
Ekspertai, tyrinėję įvairius produktus, identifikavimo 6 kategorijas ekologiškai žymimų ar reklamuojamų produktų.

o Dalis prekių panašios į „žalias”. Etiketė žalia, pakuotė - sveika. Tokių produktų būna 57%
o Produktas galbūt ir yra žalias, bet gamintojas to negali įrodyti.
o Produktai, apie kuriuos pateikiama informacija, nieko nepasakanti vartotojui.
o Produktas, kuris galbūt 0,01% yra ekologiškas, bet jo paties pakuotė - ekologiška. Toks produkto modelis pasiteisina.
o Įmonės, kurios teigia, kad jos nesinaudoja pesticidais, kuriuose yra aplinkai kenksmingų komponentų, nors tie komponentai yra uždrausti šalies įstatymų. Tokių prekių yra 4%. Šios prekės neįeina į socialinės atsakomybės tinklą.
o Kompanijos, ženklindamos produktus, įvardija juos kaip žalius, bet iš tiesų meluoja. Paaiškėjus šiam melui, kompanijos praranda savo reputaciją.

Patiko (0)

Rodyk draugams