Justė Navickaitė

Kovo 20 dieną Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) vykusios Tarptautinės mokslinės konferencijos metu VPU prof. habil. dr. Rimantas Želvys skaitė paskaitą apie Vidurio ir Rytų Europos švietimo reformų tendencijas, jų kilmę bei vystymąsi, reformas lygino su tomis, kurios vyko Vakarų Europoje, aptardamas pagrindinius panašumus bei skirtumus.

                

Vidurio ir Rytų Europos švietimo sistemos pokyčiai 

Supažindindamas su Vidurio ir Rytų švietimo sistemos  formavimusi ir plėtra, profesorius teigė, kad, jei kalbėtume su  žmogumi, dvidešimt metų nebuvusiu šiame regione, jis pastebėtų aiškius pokyčius: anksčiau nebuvo bakalauro bei magistro studijų programų, kreditų kaupimo sistemos, studijų įmokų, privačių universitetų. Tačiau jei pakalbintume nuolat šiame regione gyvenantį ar švietimo sistemoje dirbantį žmogų, jis nepastebėtų jokių pokyčių: universitetų materialinė bazė tokia pati, gal net prastesnė, studijų kokybė nepagerėjo, studentų ir dėstytojų santykiai išliko tokie patys, nepavyko išspręsti studentų nusirašinėjimo bei dėstytojų korupcijos problemų. R. Želvys teigia, jog įvertinti švietimo pokyčius be galo sunku, nes matome tik globalius pokyčius, o mažųjų pasikeitimų pamatyti neleidžia posovietinis mentalitetas.

Reformų vykdymo skirtumai

Kalbėdamas apie Sovietų Sąjungoje vyravusią švietimo sistemą, profesorius R. Želvys išskyrė ir neigiamas, ir teigiamas puses. Anot jo, nors tuometinė švietimo sistema ir buvo izoliuota, neveikiama globalinių tendencijų, jos negalima visiškai peikti - tuomet buvo pasiektas beveik visuotinis raštingumas ir lankomumas. Savo struktūra sovietinė švietimo sistema buvo panaši į Vakaruose vyravusias tendencijas, tačiau savo turiniu jos stipriai skyrėsi. Visose Sovietų Sąjungos šalyse vyravo tas pats švietimo sistemos modelis. Pokyčių sulaukta tik žlugus sovietinei sistemai - švietimo sistemos pasidarė įvairesnės, skirtingos šalys priiminėjo skirtingus sprendimus. Vis dėlto išliko gana ryškus skirtumas tarp Vakarų ir Vidurio bei Rytų Europos: vakarietiškas evoliucinis reformų vykdymo pobūdis, kai viskas iš pradžių planuojama, situacija analizuojama, nuspėjamos galimos pasekmės,  buvo svetimas Rytų bei Vidurio Europai, reformas vykdžiusiai revoliuciniu keliu. R. Želvys pabrėžė, jog vakariečiai į revoliuciniu būdu vykdomas reformas žiūrėjo su nuostaba, vertino kritiškai, tačiau tuo pačiu tuo ir žavėjosi.

Po trumpo suklestėjimo - vėl supanašėjimas

„Tačiau šitas romantizmo laikotarpis negalėjo tęstis be galo, be krašto”, - teigė R. Želvys, apibūdindamas švietimo sistemų atsiskyrimo ir skirtingų sprendimų priėmimo metą.  Jis paaiškino, kad pasiektas švietimo sistemų įvairumas posovietinėse šalyse buvo laikinas. Iš uždarų visuomenių tapę atviromis neišvengiamai turėjome įeiti į globalųjį pasaulį, kur globalūs žaidėjai ėmė diktuoti savo taisykles. Globaliojo pasaulio lyderių - Soroso fondo, Pasaulio banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, UNESCO - organizuojami projektai, kuriose yra skatinamos dalyvauti įvairios švietimo įstaigos, neišvengiamai suvienodina jų vykdomas programas. Posovietinėje erdvėje reformos pradėjo panašėti taip pat, kaip prieš tai sovietinėje,  o įstojimas į Europos Sąjungą (ES) šį procesą tik dar paspartino.

Patiko (0)

Rodyk draugams